Kelmės rajono nekilnojamosios kultūros vertybės 
2024 © Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka
Kalniškių piliakalnis
Šis piliakalnis įtvirtinta gyvenvietė, pasak M. Michelberto buvo įrengta atskiroje kalvoje aukštumos pakraštyje, į pietus nuo Knituojos upės dešiniojo kranto slėnio. Piliakalnis turi keturkampę pailgą aikštelę su stačiais šlaitais. Kultūros vertybių registro duomenimis, Kalniškių piliakalnio vertingosios savybės yra: žemės ir jos paviršiaus elementai aikštelė (apie 100 m ilgio pietų–šiaurės kryptimi ir 25 m pločio, nelygiu paviršiumi su rytiniame pakraštyje esančia natūralia, maždaug 25x50 m dydžio įduba; miško atsodinimui suarta, apaugusi spygliuočiais ir lapuočiais medžiais, krūmais bei pieva); šlaitai (pietuose, vakaruose ir rytuose šlaitai statūs, apie 6–9 m aukščio, šiaurinis šlaitas ilgas, nuožulnus, 15 m aukščio; apaugę spygliuočiais ir lapuočiais medžiais, krūmais ir pieva; reljefas (Knituojos upės dešiniosios pakrantės kalva, apaugusi spygliuočiais ir lapuočiais medžiais, krūmais bei pieva). Artimiausios supančios aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio autentiškumas supantis kraštovaizdis rytus, pietus ir vakarus yra kalvos ir daubos, į šiaurę – Knituojos upės slėnis; pietų pusėje yra įrengtas žvyro karjeras). Pasak B. Dakanio (2006), vykdant 2004 m. Kalniškių žvyro telkinio žvalgomuosius tyrimus, į šiaurę nuo žvyro telkinio esančioje 7 m aukščio kalvos viršūnėje ištirti du šurfai, kuriuose rasti pavieniai archeologiniai radiniai ar sankaupos (lipdytų puodų šukės brūkšniuotu paviršiumi, akmeninių trinamųjų girnų trintuvas bei fragmentai, molio tinko gabalai, židinių degę akmenys). B. Dakanis rekomendavo Kalniškių piliakalnį įtraukti į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, kur jis ir buvo įtrauktas 2009 m. Pagal wikiwand.com, piliakalnis anksčiau buvo miške, kuris iškirstas ir iš naujo atsodintas eglaitėmis. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pradžia.
Bibliografinių nuorodų sąrašas Dakanis, B. (2006). Kalniškių piliakalnis. Iš Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2004 metais (p. 31).Vilnius: Lietuvos archeologijos draugija. Kalniškių piliakalnis [žiūrėta 2024-11-04]. Prieiga per internetą: https://www.wikiwand.com/lt/articles/Kalni%C5%A1ki%C5%B3_piliakalnis_(Vaiguva) Kalniškių piliakalnis [žiūrėta 2024-11-09]. Prieiga per internetą: kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/0dd846e8-73e7-437a-be15-a5a0aff4582e Michelbertas, M. (2018). Vaiguvos apylinkių priešistorė. Iš Vaiguva (p.184–185). (Lietuvos valsčiai). Vilnius: Versmė.
Pavadinimas: Kalniškiai Apskritis: Šiaulių aps. Rajonas: Kelmės r. Seniūnija: Vaiguvos sen. WGS: 55°40′24.9 22°43′56.8 Unikalus kodas 32712 Vertingųjų savybių pobūdis: archeologinis (lemiantis reikšmingumą), kraštovaizdžio. Rūšis: Piliakalnis
2024 © Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešoji biblioteka
Kelmės rajono nekilnojamosios kultūros vertybės

Kalniškių piliakalnis

Pavadinimas: Kalniškiai Apskritis: Šiaulių aps. Rajonas: Kelmės r. Seniūnija: Vaiguvos sen. WGS: 55°40′24.9 22°43′56.8 Unikalus kodas 32712 Vertingųjų savybių pobūdis: archeologinis (lemiantis reikšmingumą), kraštovaizdžio. Rūšis: Piliakalnis Šis piliakalnis įtvirtinta gyvenvietė, pasak M. Michelberto buvo įrengta atskiroje kalvoje aukštumos pakraštyje, į pietus nuo Knituojos upės dešiniojo kranto slėnio. Piliakalnis turi keturkampę pailgą aikštelę su stačiais šlaitais. Kultūros vertybių registro duomenimis, Kalniškių piliakalnio vertingosios savybės yra: žemės ir jos paviršiaus elementai aikštelė (apie 100 m ilgio pietų–šiaurės kryptimi ir 25 m pločio, nelygiu paviršiumi su rytiniame pakraštyje esančia natūralia, maždaug 25x50 m dydžio įduba; miško atsodinimui suarta, apaugusi spygliuočiais ir lapuočiais medžiais, krūmais bei pieva); šlaitai (pietuose, vakaruose ir rytuose šlaitai statūs, apie 6–9 m aukščio, šiaurinis šlaitas ilgas, nuožulnus, 15 m aukščio; apaugę spygliuočiais ir lapuočiais medžiais, krūmais ir pieva; reljefas (Knituojos upės dešiniosios pakrantės kalva, apaugusi spygliuočiais ir lapuočiais medžiais, krūmais bei pieva). Artimiausios supančios aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio autentiškumas supantis kraštovaizdis rytus, pietus ir vakarus yra kalvos ir daubos, į šiaurę Knituojos upės slėnis; pietų pusėje yra įrengtas žvyro karjeras). Pasak B. Dakanio (2006), vykdant 2004 m. Kalniškių žvyro telkinio žvalgomuosius tyrimus, į šiaurę nuo žvyro telkinio esančioje 7 m aukščio kalvos viršūnėje ištirti du šurfai, kuriuose rasti pavieniai archeologiniai radiniai ar sankaupos (lipdytų puodų šukės brūkšniuotu paviršiumi, akmeninių trinamųjų girnų trintuvas bei fragmentai, molio tinko gabalai, židinių degę akmenys). B. Dakanis rekomendavo Kalniškių piliakalnį įtraukti į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, kur jis ir buvo įtrauktas 2009 m. Pagal wikiwand.com, piliakalnis anksčiau buvo miške, kuris iškirstas ir naujo atsodintas eglaitėmis. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pradžia.
src="https://www.youtube.com/embed/oUWLU1N5Uho" title="YouTube video player" frameborder="0" allow="accelerometer; autoplay; clipboard-write; encrypted-media; gyroscope; picture-in-picture" allowfullscreen>
Bibliografinių nuorodų sąrašas Dakanis,    B.    (2006).    Kalniškių    piliakalnis.    Iš    Archeologiniai    tyrinėjimai Lietuvoje 2004 metais (p. 31).Vilnius: Lietuvos archeologijos draugija. Kalniškių piliakalnis [žiūrėta 2024-11-04]. Prieiga per internetą: a ) Kalniškių piliakalnis [žiūrėta 2024-11-09]. Prieiga per internetą: kvr.kpd.lt/#/static- heritage-detail/0dd846e8-73e7-437a-be15-a5a0aff4582e Michelbertas, M. (2018). Vaiguvos apylinkių priešistorė. Vaiguva (p.184–185). (Lietuvos valsčiai). Vilnius: Versmė.